Įprastas limfodrenažas ar STENDO – kuo jie skiriasi?

Vakare kojos sunkios, patinusios, o batai spaudžia labiau nei ryte? O gal limfodrenažą jau esate išbandę, tačiau kyla klausimas – kuo STENDO skiriasi nuo įprasto limfodrenažinio aparato?

Iš pirmo žvilgsnio procedūros gali atrodyti labai panašios: uždedamos specialios manžetės, jaučiamas spaudimas, o procedūros tikslas – padėti sumažinti kojų sunkumo ir tinimo pojūtį.

Tačiau ne visi limfodrenažiniai aparatai veikia vienodai.

Kaip veikia įprastas aparatinis limfodrenažas?

Įprastai aparatiniam limfodrenažui naudojamos specialios manžetės su keliomis oro kameromis. Procedūros metu jos nuosekliai prisipildo oro ir suspaudžia skirtingas kojos zonas.

Susidaro banguojantis spaudimas, judantis aukštyn koja.

Tokia pneumatinė kompresija gali būti naudinga, kai vargina:

• kojų sunkumo ir nuovargio pojūtis;
• polinkis į kojų tinimą;
• skysčių kaupimosi pojūtis;
• kojų paburkimas po ilgo sėdėjimo ar stovėjimo;
• nemalonus tempimo jausmas kojose.

Tai ypač aktualu žmonėms, kurie didžiąją darbo dienos dalį praleidžia sėdėdami arba stovėdami ir vakare jaučia, kad kojos tapo sunkios.

O kuo kitoks STENDO?

STENDO – tai ne tik įprasta pneumatinė kompresija. Vienas svarbiausių šios sistemos išskirtinumų – didesnis procedūrų programų pasirinkimas ir galimybė procedūros veikimą derinti prie žmogaus pulso.

Procedūros metu naudojamas pulsometras stebi širdies ritmą, o STENDO kompresijos ciklai sinchronizuojami su pulsu. Tai leidžia procedūrai veikti ritmiškai ir individualiau, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus organizmą.

Kitas svarbus skirtumas – programų įvairovė. STENDO galima parinkti skirtingas programas pagal norimą procedūros tikslą ir žmogaus poreikius. Todėl procedūra nėra kiekvienam atliekama vienodai – specialistas gali pasirinkti tinkamesnį veikimo režimą.

Paprastas aparatinis limfodrenažas dažniausiai veikia pagal iš anksto nustatytą pneumatinės kompresijos seką, kai oro kameros palaipsniui suspaudžia skirtingas kūno zonas.

STENDO išsiskiria tuo, kad kompresijos veikimas gali būti sinchronizuojamas su žmogaus pulsu, o didesnis programų pasirinkimas leidžia procedūrą labiau pritaikyti individualiam poreikiui.

Būtent todėl STENDO vertėtų vertinti ne kaip „stipresnį limfodrenažą“, o kaip pažangesnę ir individualiau pritaikomą pneumatinės kompresijos sistemą.

Paprastas limfodrenažas ar STENDO?

Paprasčiausia skirtumą būtų paaiškinti taip:

Įprastas aparatinis limfodrenažas – klasikinė pneumatinė kompresija, kai atskiros manžetės kameros nuosekliai spaudžia kojas.

STENDO – pažangesnė pneumatinės kompresijos sistema, kurioje naudojama speciali daug kamerų turinti apranga ir kontroliuojamos kompresijos sekos.

Todėl renkantis procedūrą svarbu žiūrėti ne tik į pavadinimą „limfodrenažas“, bet ir į tai, kokia technologija naudojama bei kokį plotą ji veikia.

Kada verta rinktis limfodrenažą?

Viena dažniausių priežasčių – sunkios ir pavargusios kojos.

Ryte viskas atrodo gerai, tačiau po darbo dienos atsiranda sunkumas, kojinės palieka žymes, čiurnos atrodo labiau patinusios, o batai tampa ankštesni.

Tai ypač dažnai pastebi žmonės, kurie:

ilgai sėdi prie kompiuterio, daug vairuoja, visą dieną dirba stovėdami, mažai juda arba tiesiog turi polinkį į kojų paburkimą.

Tokiais atvejais aparatinė pneumatinė kompresija gali padėti sumažinti sunkumo, nuovargio ir tinimo pojūtį.

Kada pirmiausia reikėtų pasitarti su specialistu?

Jeigu kojos pradėjo tinti staiga, tinsta tik viena koja, atsirado stiprus skausmas, paraudimas, karštis ar kiti neįprasti simptomai, limfodrenažinė procedūra neturėtų būti pirmasis pasirinkimas – reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą ir išsiaiškinti tinimo priežastį.

Taip pat prieš procedūrą svarbu informuoti specialistą apie širdies ir kraujagyslių ligas, kraujotakos sutrikimus, trombozių istoriją, neseniai atliktas operacijas ar kitas reikšmingas sveikatos problemas.